it's almost an anti-harem

aš turiu kitą tinklaraštį.
išeinu gyventi.

separatrisė

-ką aš be tavęs daryčiau?-paklausė ji.
-liūdėtum,-atsakė jai klevai.

jie žiūrėjo į jūrą. ant pečių gulė vakaras.

kiaunei

vis dar girdžiu tavo krebždėjimus naktim paryčiais dienom, visą laiką girdžiu;
ir tavo akis - prisiekiu - kairėn pasisukusi regėjau.
o patalai tokie šilti atrodo nelyg nebūtumei palikęs tąryt jų. su šypsena. ramiai.
kai tik vikstelėjai ir išliuoksėjai į šviesesnį, viliuos, rytojų.

alterra

sako, mirdamas mane tu keikei, o numiręs surūstėjai dar labiau,

bet dabar tave ar porą tavęs galėčiu iškeisti į naują gyvenimą ir su damom ir mandarinais maišyti ligi pat ligi pat. nes prunkščiame, kai berniokas, už puslitį litą pardavęs, porina, jog 'loser every time'. nes mes žinome geriau. nes mes kalbame, ir mūsų balsai kupini --gyvenimiškos patirties-- ir rezignacijos.

kaskart skandindamasi geltoname maiše vis giliau grimztu, ir tik matau vieną vienintelę plaštaką virš galvos makaluojančią. pamakaluoju ir aš atgal, bet taip bergždžiai, kad net pačiai nenuoširdu tai regisi.

ir tu, tu, vienintele mano akių šviesa, or so i thought, negirdi manęs ir klykavimų mano, net tada, kai viską paprastai ir tarsi juokais tau išporinu išdėstau. neskanios tos mano kalbos, tikrai. sau pasiliktinos, sau ir gelsviems žirneliams iš po traktoriuko.

paslapčių trobelė.

šūdų upė.

high hopes

ketvirčiais skaičiuojame laiką , --
įkvėpk, mieloji, iškvėpk,
kalbėk, mieloji, nutilk,

išvirk makaronų ir kavos.

užjūrių vėjai tik taršė jos plaukus ir dienų dienom godo-jo

ka-da-nors,

o kol kas
kol kas
mane šokdina ant įkaitusio skardos lakšto

ir aš tik šypsau, pasauli, tik šypsau,
būk man gailestingas,

uproot, destroy, initialize,
uproot,
destroy

destroy

lauksiu tavęs, net jei niekas nebelauks
per amžius
baltais marškiniais
ir rožėm džiovintom

štrich

visą amžių lenkiau medį
(ar bent šaką, ant kurios sėdėjau),
kol galiausiai atbudau
dievuku, prie kelio bekūprinčiu.