idioteka

aleksandrai teofili, nepalik manęs.

bemiegės

ir surandi mane po antklode besislepiančią -- taukšt taukšt taukšt vinukai į smilkinius.

kai būnu begaliniai ironiška, prie vandermondo sąsūkos kombinatorinio įrodymo priklijuoju lipduką "i love you".

gyvenimas yra tai, ką žaidžiame, peilius išgalandę.

o kai pabosta, apsižvalgome. žiū - traukinių žymėjimas.

pasakyki.

mes manėme, kad ateiname tokie susiformavę; kad išeiname jau kitokie, bet vis dar - it uolos.

(ne)norėjom pripažinti, kad nulipdyti taip pat.

tik jau ties pirma kryžkele - į kairę eisi - nuo kardo žūsi, į dešinę - nuo ugnies, tiesiai eisi - paskęsi - matome, jog kiek kitaip visa sudėliota; jog vėjui papūtus byra visi tie siur-potėpiai nuo mūsų it tinkas, kaimynams remontą bedarant.



mano rožiniai kvepalai, jūsų rožinės akys, jūsų rožinis kiškis, mano rožinės palaidinės.
mano mergaitė, mano mažoji mergaitė, veidrodyje atsispindį tik matau.



grįšiu vandeniu į elsinorą, o mūsų gyvenimas šviesus būsiąs, ir nepamiršiu, kad moku plaukti.